Menu

Garsūs žmonės kalba apie Druskininkus: mieliausi prisiminimai ir gražiausios vietos

Druskininkuose žodis „skubėti“ neegzistuoja. Čia vieni sugrįžta namo, o kiti atvažiuoja surasti didmiestyje pasimetusią tylą. Kuriuose Druskininkų kampeliuose garsūs žmonės patiria, kad gyvena, ką visada aplanko čia sugrįžę ir kokius šilčiausius prisiminimus nešiojasi apie šį pušynais kvepiantį kurortą?

Guoda Gedvilaitė, pianistė

Druskininkai – mano mėgstamiausia vieta pasaulyje, todėl vieną ypatingą kampelį čia išsirinkti yra neįmanoma. Grįžus namo tiesiog būtina apibėgti aplink Druskonio ir Vijūnėlės ežerus, pravažiuoti dviračiu romantiškais panemunės takais ir užsukti į savo mieląją muzikos mokyklą, kurioje žengiau pirmuosius muzikos žingsnius. Gamta ir mylintys savo miestą žmonės čia daro stebuklus.

Vaikščiodama miesto gatvėmis visada jaučiuosi kaip atvažiavusi į giminės susitikimą – visi pažįsta, visi šypsosi, dažnas apkabina ar palinki sėkmės. Mieliausias prisiminimas – kai 1995 m. laimėjau tarptautinį M.K.Čiurlionio pianistų konkursą Vilniuje, o netrukus po to skambinau rečitalį Druskininkuose. Atrodė, kad visi druskininkiečiai atėjo manęs pasveikinti ir visi atnešė savo meilę, šypsenas ir begalę gėlių. Tą kartą visos gėlės net netilpo mūsų bute Druskininkuose!

Rimas Tuminas, teatro režisierius ir pedagogas

Druskininkai yra ypatingos gamtos vieta, stebuklinga ir tauri. Būdamas ten jaučiu švelnumą ir šilumą. Mėgstamiausia mano vieta Druskininkuose – Raigardo slėnis važiuojant į Gardino pusę. Ten mėgstu apsilankyti, kai tik randu progą. Ta vieta nenusakoma – ori ir šventa, joje būdamas jaučiuosi pakylėtas ir pagerbtas.

Pirmą kartą Druskininkuose apsilankiau gal prieš 35 metus – dar būdamas jaunas. Tuomet su broliu važiuodavome čia rinkti voveraičių. Miškas čia gražiausias Lietuvoje – erdvus, skaidrus ir permatomas.

Irena Degutienė, Seimo narė

Mano vaikystė ir jaunystė prabėgo Druskininkų pušynuose – čia išvaikščioti visi takai. Mėgstamiausia vieta – K. Dineikos parkas. Vaikai būdami lipdavome per tvorą ir eidavome Ratnyčėlę maudytis, mėgome ir tenisą čia pažaisti. Jau studentė būdama, grįžusi tėviškėn eidavau su draugais į vandens kaskadas ir į parke esančią pirtelę pasikaitinti.

Apie tėviškę mano gražiausi prisiminimai susiję su mokyklos laikais, kai lankiau Pirmąją vidurinę. Mūsų klasė buvo be galo draugiška, susigalvodavome daug veiklos mokykloje, kartu leisdavome laisvalaikį po pamokų, todėl išlikome artimi visą gyvenimą. Mokytojai taip pat buvo šilti ir malonūs, kažkokiu būdu įskiepijo mums norą mokytis.

Marijonas Mikutavičius, dainininkas, aktorius, laidų vedėjas

Ir aš, ir mano mylimoji užaugome netoli Druskininkų – vaikystės vietos visada traukia sugrįžti.

Mūsų šeimai šiame kurorte labiausiai patinka parkai, ypač – K. Dineikos parkas. Jame būnant laikas sulėtėja. Mėgstu pasivažinėti pušynuose besidriekiančiais dviračių takais, pasivaikščioti Nemuno pakrante.

Donatas Montvydas, dainininkas

Druskininkai – mano mėgstamiausia vieta Lietuvoje, neskaitant Vilniaus, kuriame gimiau. Su šeima dažnai atvykstame čia ilsėtis po įtemptų darbų ar gastrolių. Myliu Druskininkus, jo pušynus, upę, ežerus, žmones, be to, turiu čia nemažai gerų draugų, todėl jaučiu stiprų socialinį ryšį su šiuo miestu. Prisipažinsiu – savo senatvę įsivaizduoju būtent Druskininkuose.

Šiame kurorte gera visur, tačiau labiausiai laiką leisti mėgstu Druskininkų vandens parko pirtyse. Vaikystėje į pirtį mane vesdavosi senelis, tad nuo to laiko pirtys man – vienas maloniausių būdų leisti laiką. Čia esančios pirčių programos yra lyg koks vaikystės svajonių išsipildymas, su visomis savo lepinančiomis procedūromis – masažais, įtrynimais ir t.t. Man labai svarbus malonus bendravimas, o čia dirbantys žmonės yra ne tik savo darbo profesionalai, bet ir šilti bei nuoširdūs pašnekovai.

Jurijus Smoriginas, choreografas, šokėjas, „Vilniaus baleto” meno vadovas

Mes, lietuviai, visi esame kaimiečiai. Aš – taip pat, ir to visai nesigėdiju. Kaimas ir gamta – mūsų šaknys, dėl to man labai patinka Druskininkų miškai, kurie, tiesą sakant, labiau primena parkus. Tai puikus pavyzdys, kaip darniai miestelis gali integruotis į gamtą. Druskininkai man – Čiurlionio miestas. Tie, kas susipažinę su Čiurlionio tapyba ir piešiniais, gali pastebėti, kad Druskininkų apylinkių miškai ir net debesys yra kitokie, jie – čiurlioniški.

Benas Matkevičius, krepšinio komandos „Boston Celtics“ skautas

Daug keliauju po pasaulį, tačiau kiekvieną vasarą stengiuosi aplankyti tėviškę, pailsėti, atgauti jėgas ir pasidžiaugti ramybe. Nuostabiausias Druskininkų vaizdas – Vijūnėlės ir Druskonio ežerai. Patinka lankytis kavinėse arba tiesiog pasivaikščioti po miestą ar apylinkes. Tačiau mėgstamiausia vieta Druskininkuose – tėvų namo terasa, kur galiu atsipūsti, pakvėpuoti grynu oru ir niekur neskubėti.

Geriausi mano vaikystės prisiminimai išlikę iš Druskininkų. Kaskart atvykdamas žinodavau, kad jeigu geras oras, savo draugus rasiu toje pačioje vietoje – krepšinio aikštelėje prie Ryto gimnazijos. Labai šilti prisiminimai apie žiemas, kai daug prisnigus su močiute eidavome pasivaikščioti. Tuomet man atrodė, kad Druskininkuose sniegas tirpdavo daug lėčiau.

Anatolijus Oleinikas, dainininkas, projekto „Kelias į žvaigždes 3“ nugalėtojas

Druskininkai – mano tėviškė, kur vėl sugrįžau po kelių metų gyvenimo Vilniuje, pavargęs nuo  beprasmiško skubėjimo. Labiausiai Druskininkuose man patinka miškas ir viskas, kas susiję su juo – nuo Raigardo slėnio iki Nemuno pakrančių skardžių. Vaikystėje su dviračiais išvažinėjau visus takelius ir miškelius – tai buvo nuostabus laikas.

Įsimintiniausias nutikimas Druskininkuose? Mano ir mano žmonos Ingos vestuvės. Prieš trejus metus mes sumainėme žiedus čionykštėje stačiatikių cerkvėje. Šventė buvo nepamirštama. Įgyvendinome savo svajonę ir tądien susikūrėme sau tikrą pasaką.

Justinas Lapatinskas, dainininkas

Esu kilęs iš Druskininkų, tad šiame mieste esu patyręs labai daug smagių akimirkų. Tačiau įsimintiniausios man – vaikystės vasaros, kurios prabėgo su draugais žvejojant nuo Nemuno krantų ar lakstant Saulės taku.

Pirmieji mano muzikiniai žingsniai taip pat prasidėjo Druskininkuose. Paauglystėje su keliais bendraminčiais buvome subūrę muzikos grupę. Repetuodavome atokiame draugo tėvų garaže maždaug už kilometro nuo namų. Pamenu, sėdim, grojam kažką, o lauke kad pila liūtis, kad žaibuoja… Jautėmės tikrai kieti rokeriai – labai geras jausmas išlikęs.