Menu

Druskininkų vandens parko pirtininkas J. Austrotas: „Jus perti, vanoti ar plakti?“

J. Austrotas (2)

Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ garsėja daugybe vandens pramogų ir pirtimis, kurių čia yra per 20. Jo darbuotojai juokauja, kad pirtis valdo tie, kas valdo vantas. Bene labiausiai patyręs vanojimo meistras kurorte yra pirtininkas Juozas Austrotas, kasmet savo rankomis surišantis iki 6000 vantų. Šis vyras gali ne tik kaip reikiant išvanoti vandens parko lankytojus, tačiau ir išmokyti mylėti pirtį bei išsirinkti stebuklus darančias vantas.

Daugiau nei dešimt metų Druskininkų vandens parke dirbantis Juozas Austrotas juokauja esąs užvaldytas pirties dvasių. „Per savaitę bent tris kartus turiu į pirtį nueiti, nes be karšto garo ir vantų kvapo nebegalėčiau gyventi”, – sako vyras. Paprastiems mirtingiesiems ponas Juozas pataria nors vieną kartą savaitėje išsivanoti, tuomet ir ligos mažiau kibs, ir gyvenimas daug džiugesnis taps. Vanta yra pagrindinis jo darbo įrankis, kuriuo pirtininkas ne tik vanoja ar masažuoja, bet ir pirties nuotaiką sukuria, todėl ji turi būti teisingai surišta bei tinkamai parinkta.

Vantos – ne šluotos 
„Gėlių puokštės sukomponuoti nemokėčiau, tačiau vantą surišti galiu užsimerkęs. Taip jau yra, kad gerą vantą padaryti gali ne kiekvienas”, – sako ponas Juozas. Šakas vantoms jis dažniausiai pjauna rekultivuotuose kirtimuose, kur greta pasodintų spygliuočių savaime pridygsta beržų, liepų ir kitokių medžių. Miškininkai dėkoja, kad ponas Juozas, skindamas šakas vantoms, „nuravi” pušų bei eglių jaunuolynus.

 

Beje, dauguma vantų pradedamos rišti ne anksčiau kaip likus savaitei iki Joninių, o baigiamos skirtingai. Beržinės – iki rugpjūčio pradžios, o štai ąžuolinės gali būti rišamos net iki spalio mėnesio.
Tam, kad vanta būtų surišta teisingai, reikia žinoti, kaip šakeles taisyklingai sudėti, kad ne šluota pajuokai, o tikra vanta išeitų. Pasak pono Juozo, prieš rišant šakeles reikia jas susidėlioti į tris krūveles pagal ilgį. Ilgiausios šakelės dedamos į vidurį, iš kraštų rišamos trumpesnės, o joms iš paskos komponuojamos jau pačios mažiausios. Vantos dydis priklauso nuo to, ką ketinama jomis plakti. Vyrams vantos rišamos platesnės ir ilgesnės, kad daugiau karšto oro vanojant pagriebtų, moterims siauresnės, o mažiausios ir lengviausios yra skirtos vaikams.
Vantų šakelių galus yra svarbu surišti į tvirtą pagrindą, kuris turi ir ne visiems žinomą paskirtį. Vanojant vantos pagrindas praverčia masažui: juo gali būti atliekama akupresūra – tam tikrų kūno taškų poveikis. Kur yra tie taškai ir kaip juos spausti, žino tik geri pirtininkai. Būtent šiam reikalui ponas Juozas kiekvienos vantos pagrindą glotniai apipjauna. Vanta, anot jo, turi būti rišama ne su bet kokia po ranka pasitaikiusia virve – tam geriausia yra naudoti natūralų špagatą ar kanapinę virvelę.

 

Didina seksualumą 
Gero garo meistras sako, kad daugumai pirties mėgėjų Lietuvoje yra įprastos beržinės bei ąžuolinės vantos, tačiau verta išbandyti ir retesnių augalų, praturtinti vantas vaistinėmis žolelėmis.

 

„Ąžuolinėmis vantomis periami vyrai, nes jos yra kietesnės, platesnės, su jomis galima stipriau pavanoti, daugiau karščio vanojamajam duoti“, – pasakoja pirtininkas. Pasak jo, vyriškas pradas slypi drebulinėse ir alksnio vantose, jomis patogiau kompresuoti kūną vanojimo metu. Labiausiai paplitusios yra beržinės vantos. Nors šios yra laikomos labiau vyriškomis, tačiau tinka visiems.

 

Moteriškomis laikomos obelinės, šermukšninės ir serbentų vantos. Jau senovėje pastebėta, kad būtent pastarosios skatina moterų seksualumą. Moterims taip pat tinka ir liepų lapų vantos – jos gerai valo odą ir skleidžia teigiamą energiją.

J. Austrotas pasakoja, kad gydymui ar siekiant stipresnio pirties poveikio rišamos mišrios vantos su vaistinėmis žolelėmis. Tokios vantos naudojamos ir vėdavimui, nes yra kvapnesnės. Pavyzdžiui, viena slapta Juozo vantos kombinacija yra beržo, šermukšnio ir žydinčios liepos šakos, praturtintos mėtomis ir dilgėlėmis.
„Užmerkus tokią vantą, sklinda puikus aromatas, o vandenį, kuriame ji mirko, galima gerti – ši savotiška arbata puikiai tonizuoja. Tokių vantų vanduo ir pilamas ant akmenų gerina savijautą“, – dalinasi patirtimi ponas Juozas.
Savo vietą pirtyje turi ir dilgėlių vantos. Jos, anot pirtininko, tinka vanoti sergančius reumatu ar turinčius kitokių sąnarių negalavimų. Nuplikius vandeniu jos nedilgina, tačiau su dilgėlių vantomis geriau nepersistengti, nes jos turi stiprų poveikį.
Prieš kurį laiką, norėdami turėti vantų visus metus, pirtininkai jas džiovindavo pastogėse. Šiais laikais jau tapo įprasta vantas laikyti šaldymo kameroje. Atitirpintos jos yra tarsi šviežiai surištos ir kvepia kaip ką tik iš miško. Beje, ne visos vantos gali būti džiovinamos. Štai obels naudojamos tik šviežios, nuskintos birželio pirmoje pusėje.

Vanojimas prilygsta masažui
Vanojimas, plakimas ir pėrimas nėra tie patys žodžiai – pirtininkai puikiai jaučia jų reikšmių skirtumą. Vanojant vanta vos liečia kūną, tuomet žmogų veikia karšto oro srautai, o plakama stipriau. Pirtininkas Juozas sako, kad gera vanojimo technika yra ganėtinai sudėtinga, ypač jei derinama su kompresavimu, t.y.  kūno spaudymu ir trynimu naudojant pačią vantą arba jos kotą. Vantos valdymo meno įmanoma išmokti tik palaipsniui, tam nepakanka metų ar kelių. Tobulėti galima nuolatos, todėl pirtininkų bendruomenė tam skiria renginius ir mokymus, varžosi čempionatuose ir nuolat bendrauja.
Pono Juozo manymu, pirtyje žmogus turi jausti malonumą, o ne šusti karštyje arba kentėti, kol bus išplaktas it kankinys už nuodėmės. Geras pirtininkas jaučia vanojamą žmogų. Teisingas vanojimas prilygsta gydomajam masažui, nes pirtyje, įkaitus kūnui, atsipalaiduoja raumenys ir sąnariai. Patyręs profesionalas gali padėti ne tik ilsėtis, tačiau ir siekti gydomojo rezultato.
„Pirties garas”
Kasmet metų pabaigoje Druskininkų vandens parke yra rengiama šventė „Pirties garas“, į kurią suvažiuoja pirties mėgėjai ir žinovai iš Lietuvos bei aplinkinių šalių – Latvijos, Ukrainos, Rusijos, Lenkijos. Čia pirties profesionalai keičiasi patirtimi, dalinasi naujovėmis bei lepina lankytojus išradingomis pirčių programomis.  „Po zanavyko vanta“, „Žalias lapas, baltos putos“, „Laumių šėlsmas“, „Keturios stichijos“ – tai tik keletas intriguojančių programų pavadinimų, po kuriais slepiasi neįtikėtini kvapai, vaizdai, garsai ir pojūčiai.

 

 

 

 

 

Vantų rūšys ir savybės pagal pirtininką Juozą

 

Vanta Paruošimas Paskirtis Teigiamos savybės
Tradicinė beržinė Mirkyti karštame vandenyje Kūno vanojimas, masažai, kompresai, nuoviras Stiprina galvos odą ir plaukus, naikina pleiskanas, padeda įveikti lėtinį bronchitą, gerina kvėpavimo takų darbą
Ąžuolinė (vyrams) Mirkyti karštame vandenyje Kūno vanojimas, kompresai, nuovirai Efektyviai mažina sąnarių skausmus, didina lankstumą, gydo peršalimą pradinėje stadijoje. Kojų grybeliui gydyti mirkant nuovire.
Kadaginė Nuplikyti verdančiu vandeniu  2-3 k. Pėdų vanojimas  (refleksoterapija), juosmens vanojimas Gerina organizmo tonusą,  padeda sergant radikulitu
Pušinė Nuplikyti verdančiu vandeniu 2-3 k. Kvėpuoti  aromatu, dėti po galva pirtyje Ypač gerina miegą, nuo nemigos
Liepinė  (moterims) Mirkyti karštame vandenyje Kūno vanojimui, kūno šveitimas (vietoje kempinės) Gerina savijautą, skatina seksualumą
Šermukšninė Mirkyti karštame vandenyje Laikyti pirtyje pakabintą, kūno vanojimui Išsklaido neigiamą energiją
Juodųjų serbentų Mirkyti karštame vandenyje Kūno vanojimui, ypač aromatinga Gerina apetitą
Obelinė (moterims) Mirkyti karštame vandenyje Kūno vanojimui, naudojama tik šviežia Didina moterų seksualumą